lt en

Naujienos

Ferrari alsuojantis granitas

2018-11-22

Yra parkų ir yra unikalią idėją, įkvepiančią mintį, gamtos eleganciją atskleidžiančių parkų. Netoli Vilniaus, Sudervėje tyvūliuojančio Vilnojos ežero pakrantėje yra būtent toks parkas. Iš verslo ir meno unijos gimęs, iš paprastos paežerės elegantišku ramybės kampeliu virtęs Vidmanto Martikonio akmens skulptūrų parkas „Vilnoja". Skulptorių darbo dėka nykūs pilko lietuviško granito luitai šiame parke atskleidė akmenyje slypinčius lobius ir virto unikaliais meno kūriniais. Panašiai kaip Ferrari automobiliai: unikalūs inžinerijos, dizaino, elegancijos šedevrai. 

„Vilnojos" akmens skulptūrų parkas ištraukti vidyje slypintį šedevrą padėjo ir man. 

Nubėgti Niujorko maratoną nusprendžiau ne dėl atletinių pasiekimų. Prieš penkerius metus net neturėjau bėgiojimo batelių, tad sportiniai rekordai tikrai nebuvo svarbūs. Niujorko maratoną nusprendžiau nubėgti tam, kad ne tik žodžiais, bet ir gestais parodyčiau, kad niekada nėra vėlu ištraukti mumyse tūnančią Ferrari - tą potencialą, galimybes, eleganciją, kurią kiekvienas turime savyje. Tad Niujorko maratonas virto simboliniu antausiu nusistatymams, baimėms, nepasitikėjimui ir įrodymas, kad kiekvienas mūsų galime būti elegantiškesne savo versija. Galime, kaip sakė automobilių kūrėjas Enzo Ferrari, būti kita Ferrari.

Nubėgti 42 kilometrus ir 195 metrų distanciją padėjo kelis metus trukęs atletinis ir psichologinis pasiruošimas. Tačiau tam tikru maratono momentu, kiek bebūtum pasiruošęs, iškyla vadinamoji „siena", kurią „pramušti" ir save nugalėjus kirsti finišo liniją man padėjo ir lietuviškas granitas. Mat per penkis Niujorko kvartalus aprėpusią maratono trasą bėgau vilkėdama marškinėlius ant kurių nugaros puikavosi rėmėjų logotipai. Didžiausias rėmėjas buvo būtent „Vilnojos" akmens skulptūrų parkas. Parkas, kurio lietuviško granito skulptūros tapo tais metaforiškais akmenimis, padėjusiais pramušti minėtąją „sieną" ir užsikabinti medalį ant kaklo.

Jei skulptoriai, paprasti mirtingieji, savo darbu sugeba iš granito ištraukti meno kūrinius, tai ir aš, paprasta mirtingoji, galiu ištraukti manyje slypintį meno kūrinį. Galiu, kiekvienas mūsų galime ir privalome, ištraukti mumyse glūdinčią raudonąją Ferrari. Juk neatskleisdami mumyse slypinčių galimybių, elegancijos, potencialo ar tikrai galime būti laimingi?  

Aš Vidmanto Martikonio akmens skulptūrų parkui „Vilnoja" esu dėkinga ne tik už paramą nuskristi iki Big Apple vadinamo miesto, bet ir už tai, kad padėjo ištraukti manyje slypinčią Ferrari. Juk tik tikri lyderiai augina kitus lyderius, tik tikrosios Ferrari padeda atsiskleisti kitoms Ferrari. Ačiū. Na o kūno ir sielos atgaivai, ir ne tik po Niujorko maratono, bet po bet kokio varginančio kasdien mūsų bėgamo „maratono" dabar pat mielai pasinerčiau į šio unikalaus skulptūrų parko glėbį.

 

Daiva Lapėnaitė

© Stoneart 2001-2018